Turistinė sėdėsena ant kalnų dviračio
Dviračių turistui be efektyvių galios perdavimo ir aerodinaminių savybių, taip pat labai svarbu sėdėsenos patogumas bei komfortabilumas. Tai suprantama. Viena - pralėkti lenktynėse 1 - 2 valandas ir visai kas kita, praleisti balnelyje visą dieną (ar net keletą savaičių), be to dar ir grožėtis gamtovaizdžiais.
Žinoma, kad patogi ta sėdėsena - prie kurios pripratai. Bet jei Jums tik teks priprasti ar pataisyti sėdėseną, tai šios rekomendacijos gali būti naudingos.
Kuo aukštesnė kalnų dviračio klasė, tuo žemesnė (labiau ištęsta)sėdėsenos geometrija. Lenktynių logika reikalauja žemesnės, agresyvesnės sėdėsenos. Gi laisvalaikio pasivažinėjimui - viskas atvirkščiai. Štai čia mes susiduriame su prieštaravimu besirenkant dviratį sportiniam (agresyviam) turizmui. Turizmui sėdėsena neturi būti labai žema, kitaip greit pavargs kaklas, juosmuo. O ir gėrėtis gamta patogiau „sėdint" o ne „gulint".
Reikia taip pat žinoti, kad kuo aukštesnė dviračio klasė, tuo žemesnis iškyšos pakilimo kampas, o pati iškyša ilgesnė.
Dauguma šiuolaikiškų kalnų dviračių turi vairo kolonėlę be sriegio („aheadset" tipo, diametrai 1 1/8" ir 1 1/4"), iškyšos aukštis reguliuojamas menkai (5 - 15 mm) žiedų pagalba. Ši aplinkybė verčia ypač kruopščiai parinkti patogų dviratį.
Reikia vengti klaidų. Neverta įsigyti dviračio aukštu rėmu, norint sumažinti atstumą „HSS". Ilgės viršutinis vamzdis, ilgės iškyša - ir Jūs, kiek bebelsite vairą, vis tiek atsirasite „gulimoje" padėtyje. Padėtį dar paglogins tai, kad jums dar sunkiau bus siekti vairą, lyginant su žemesnio ūgio rėmo dviračiu. To pasekmė - leidžiantis stačia nuokalne, norint perkelti kūną už balnelio, Jums neužteks rankų ilgio pasiekti vairą.
Lyginant skirtingų firmų rėmų generacijas matome, kad dauguma jų gamina beveik vienodus rėmus atitinkamoje klasėje.
Dar viena ypatybė - pailginta pagrindinio trikampio geometrija. Rėmas tampa ilgesnis, o kad galėtume pasiekti vairą - dedama trumpesnė iškyša. Sumoje - matmuo „C" pasilieka praktiškai toks pat. Tokios konstrukcijos privalumas - geriau įveikti posūkius.
Ką daryti, jei turėti lenktyninį (racing) dviratį, bet su aukštesne sėdėsena? Turime keletą variantų.
1). Pakeisti iškyšą trumpesne, arba su didesniu kėlimo kampu. Galime naudoti lenktą vairą (Down Hill) 60 - 70 cm. Jei jis trukdo siaurose vietose - galime šiek tiek patrumpinti. Turizmui (o ir apskritai) - toks vairas žymiai patogesnis už tiesų. Šį vairą sukdami apie jo ašį, Jūs turite dar keletą variantų derindami savo sėdėseną.
2). Palikti viską kaip yra ir per kančias, kaklo skausmus priprasti prie standartinės sėdėsenos. Tiesa tada be savo priekinio rato ir gabalėlio kelio, Jūs vargu ar ką daugiau pamatysite. Bet pripratę, Jūs pajausite dinaminius judėjimo privalumus.
3). Pigus žemos klasės dviratis. Aukštą komfortabilią sėdėseną garantuoja dviračio konstrukcija. Šie modeliai turi standartinę „srieginę" vairo kolonėlę, kas leidžia vairo aukštį reguliuoti dideliu atstumu.